Bijok, bet daryk!
Girdėta frazė, tiesa? Ko gero, mintys dirbti užsienyje ir įgauti patirties aplankė daugelį. Tačiau dažnai vidinis kritikas šį norą slopina nepagrįstomis baimėmis. Šiandieną, kai dauguma vakarietiškų šalių yra itin atviros imigrantams, verta apžvelgti pagrindines baimes stabdančius išbandyti save dirbant užsienyje ir savęs paklausti ar iš teisų šie įsitikinimai turi pagrindo.
„Jausiuosi nepageidaujamas“
Darbo jėga iš svetur Vakarų šalims ne naujiena. Štai Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje emigrantai iš Turkijos, Maroko, tuometinės Jugoslavijos darbavosi dar praėjusio amžiaus septintame dešimtmetyje. Darbo jėga iš šių šalių buvo itin vertinama ir laukiama, nes tai padėjo šalių ekonomikai atsigauti ir greičiau atstatyti karo nuniokotus miestus.
Norvegija taip pat nuo seno garsėja liberalia darbo aplinka. Ji ne tik labai saugi šalis, bet čia apsigyvenus iš tiesų galima jaustis, kad tavimi rūpinamasi. Dirbantiesiems ir šalyje registruotiems darbuotojams sveikatos priežiūra, švietimo paslaugos yra prieinama lygiai taip pat kaip norvegams. Svarbu tai, kad nekvalifikuotas darbas taip pat yra gerai apmokamas, todėl, jei esate pasirengęs įdėti daug pastangų išmokti kalbą – turėsite geras sąlygas gyventi ir mėgautis skandinavišku gyvenimu.
„Nemoku vietinės kalbos“
Kalba – raktas, atversiantis duris ne tik platesniems darbo rinkos horizontams, bet ir užtikrins greitesnę ir sklandesnę integraciją į visuomenę. Dirbant užsienyje, tarkime, Skandinavijos šalyse, didelis privalumas jeigu kalbėsite angliškai. Nebūtina kalbėti tobula anglų kalba, priklausomai nuo pareigų, į kurias kandidatuojate, užtenka gerų anglų kalbos pagrindų. Pavyzdžiui, Norvegijoje net 90 proc. gyventojų kalba angliškai, todėl neverta nerimauti, kad būsite nesuprasti ar neišgirsti. Nepamirškite, kad svarbiausia – Jūsų asmeninė motyvacija dirbti.
„Vietiniai nemėgsta emigrantų“
Tai gajus mitas, daugiausia įkvėptas radikalių dešiniųjų politinių jėgų. Tačiau Skandinavijos šalys tokios kaip: Danija, Norvegija pagal Gerovės indeksą („Legatum Prosperity Index“) atitinkamai užima pirmą ir antrą vietas. Šis rodiklis atspindi tiek ekonominę, tiek socialinę gerovę. Be to, Norvegija užima ir šeštą vietą laimingiausių šalių reitinge. Taigi, šios šalies gyventojai yra vieni draugiškiausių, laimingiausių, sveikiausių ir labiausiai į priekį mąstančių žmonių žemėje. Tad ar tikrai verta nerimauti, kad šių žmonių būsite atstumti?
„Pragyvenimas per brangus“
Visiems gerai žinoma, kad Vakarų šalyse pragyvenimas yra brangesnis nei Lietuvoje. Tačiau prieš sverdami tai ant svarstyklių, pasverkite ir kitas esmines dedamąsias. Solidžiausiais atlyginimais Europoje gali pasigirti Austrija, Vokietija, Belgija, Norvegija. Be to, kaip jau minėjome, Norvegijoje, švietimas, sveikatos paslaugos yra nesunkiai prieinamos ir dažniausiai nemokamos. Taip pat kai kuriuose Norvegijos regionuose įmonė gali pasiūlyti gyvenamąją vietą. Dažu atveju nuomos kaina mažesniuose miesteliuose ne taip stipriai kandžiojasi kaip didmiesčiuose.
„Mažesniame mieste nerasiu darbo”
Priešingai – mažesni miestai taip pat pilni galimybių. Norvegijos miesteliuose, nutolusiuose nuo sostinės taip pat yra pramonės centrai, gamyklos, ūkiai, viešbučiai, turizmo ar prekybos centrai, pritraukiantys darbuotojus. Net jei į dirbti į užsienį vykstate su šeima, mažamečiais vaikais, net ir mažuose Norvegijos miesteliuose rasite mokyklas, darželius.
„Emigrantas negali dirbti kvalifikuoto darbo”
Nesvarbu ar Jūs esate vietinis ar emigrantas – esminiais darbo atrankos kriterijais yra laikomi darbo patirtis, asmeninė motyvacija. Jei puikiai mokate norvegų kalbą, esate savo srities profesionalas, gebate save pristatyti bet kokios šalies darbdaviui Jums bus sunku pasakyti „ne“. Be to, pasidarbavus užsienyje, įgavus neįkainojamos patirties, sugrįžus į Lietuvą būsite itin vertinami mūsų darbdavių.
Bijoti yra natūralu ir žmogiška, tačiau pasiduoti baimei ir abejonėms neverta, nes įgytos žinios ir patirtis visuomet lieka apdovanoti.